Legendinio Ford T atsiradimo istorija

„999″ — tai paties greičiausio JAV traukinio pavadinimas. Pirmaisiais mūsų amžiaus metais net ir čia (prisiminkime Angliją ir kitas šalis!) traukiniai buvo daug populiaresni už automobilius. Todėl nenuostabu, kad norėdamas kuo patraukliau pavadinti savo lenktynini automobilį, atkreipti publikos dėmesį, Fordas parenka jam garsiojo geležinkelio ekspreso vardą.

Automobilis „999″ turėjo specialiai lenktynėms pagamintą keturių cilindrų aštuoniasdešimties arklio jėgų galios varikli. Štai kaip pats Fordas aprašo savo lenktynini automobili: „Vien tik variklio cilindrų keliamo triukšmo beveik pakaktų užmušti žmogų. Mašina vienvietė — juk vienam automobiliui užtenka ir vienos gyvybės. Išbandžiau ji važiuodamas visu greičiu. Po važiavimo šiuo automobiliu praeiti pro Niagaros krioklį atrodys tiktai pramoga”.

  1. Oldfildas (Barney Oldfield) šiuo automobiliu Grosse Point trasoje pasiekia absoliutų pasaulio greičio rekordą — 147 km/h. Šis lenktynininkas tuo metu buvo garsus dviračių sporto čempionas, prie automobilio vairo tąsyk sėdėjo iš viso pirmą. kartą. Vėliau jis tapo įžymiu sportininku, buvo vadinamas „greičio karaliumi”.

Pergalė automobilių lenktynėse ir reklama padarė savo: pasijutęs tvirčiau, Fordas 1903 m. dar kartą reorganizuoja savo kompaniją (pavadina „Ford Motor Company”) ir netrukus tampa pagrindiniu jos savininku. Kompanija klesti: pirmaisiais savo gyvavimo metais ji pagamino 1708 automobilius. Keisdamas automobilių modelius, Fordas įvardina juos raidėmis — nuo „A” iki „K”. 1907 m. kompanija jau pagamino beveik 7000 automobilių. Tai buvo dviejų arba keturių cilindrų variklius turintys lengvieji automobiliai, o vienas modelis turėjo net šešių cilindrų

Bet Fordui visą laiką knieti pagaminti daug pigių automobilių, kad lengvąją mašiną panorėjęs galėtų įsigyti kiekvienas amerikietis. Tuo pačiu jam, suprantama, labiausiai rūpi milijoniniai pelnai, kurių tikisi, jeigu pavyktų suorganizuoti plačiau išsišakojusią prekybą. Vėliau šios viltys pasiteisino su kaupu: iš pigių savo firmos automobilių Fordas ne tik smarkiai pralobo — jis tapo garsus visame pasaulyje.

Svajodamas apie milijonus, veiklusis Fordas pasisamdo konstruktorių C. H. Vilsą (Childe Harold Wills) ir su juo nuodugniai išnagrinėjęs iki tol gaminamų aštuonių modelių konstrukcijas, nusprendžia sukurti naują, devintąjį, automobilio modeli panaudodamas ankstesniųjų senų auto privalumus ir pašalindamas pastebėtus jų trūkumus. Taip gimė garsusis „Ford-T.

Automobilių supirkimas Vilnius

Šiam paprastam modeliui Fordas nustatė nedidelę pradinę kainą 950 dolerių. Ledai pajudėjo! Automobiliai neteko prabangos ir liukso aureolės — jie tapo kasdieniniu reikalingu daiktu. „Fordą — T” ėmė graibstyte graibstyti amerikiečių fermeriai. Gyvenantiems toli nuo stambių miestų, jiems automobilio bene labiausiai trūko… Automobilis tampa savotišku JAV piliečius vienijančiu daiktu, simboliu. Trumpėja nuotoliai, keičiasi amerikiečių gyvenimo būdas. Vis tas automobilis!

Info apie suvokimą, regėjimo savybes ir panašiai.

Patiko? Pasidalink

“Pobedos” atsiradimo istorija žavi ir dabar

Kai po didžiojo Tėvynės karo visa šalis ėmė kilti iš griuvėsių, kai taikaus darbo ritmu ėmė suktis gamyklų konvejeriai ir sudūzgė fabrikų staklės, Gorkio automobilių gamykla išleido pasaulį naują simboliškai pavadintą lengvąją mašiną „Pobeda”. Automobilis buvo skirtas masiškam individualiam naudojimuisi. Jį dar karo metu suprojektavo konstruktorių kolektyvas, vadovaujamas įžymaus. tarybinių automobilin kūrėjo L. Lipgarto. „Pobeda” pakeitė prieškarinę lengvąją mašiną GAZ-M-1 ir buvo didelis mūsų šalies automobilių pramonės laimėjimas. Gorkio automobilių gamykla ją gamino nuo 1946 iki 1958 metų.

Bene labiausiai traukė akį naujoviškas originalus „Pobedos” kėbulas — plieninis keturių durų sedanas, kuris buvo aptakios formos, pirmąkart suprojektuotas be išsikišusių priekinių sparnų. Priekiniai ir užpakaliniai mašinos sparnai su šoninėmis kėbulo dalimis buvo sujungti vieną plokštumą. Tai puikiai pavykęs architektūrinis sprendimas: jis atitiko to laiko automobilių formos kitimo tendencijas, todėl „Pobedos” kėbulo išvaizda labai ilgai nepaseno. Pirmieji šios mašinos kėbulo eskizai Gorkio automobilių gamykloje buvo padaryti dar 1938 metais. Pagal „Pobedos” pavyzdį truputį modifikuotų lengvųjų automobilių gamino ir užsienio firmos. Didelį „Pobedos” populiarumą iš dalies, matyt, lėmė aptakus jos kėbulas, kurio oro pasipriešinimo koeficientas du kartus mažesnis negu automobilio GAZ-M-1.

„GAZ-M-20-Pobeda” buvo vidutinio litražo automobilis, turėjęs specialiai jam sukonstruotą 2100 cms darbinio tūrio keturių cilindrų 50 AG variklį.

Nuo 1946ųjų iki 1948 metų vidurio Gorkio automobilių gamykla buvo pagaminusi keletą tūkstančių „Pobedų”. Tačiau eksploatacija parodė,, kad mašinos turi nemažų konstrukcinių bei technologinių trūkumų. Tarybų šalies vyriausybė įpareigojo, gamyklą skubiai pagerinti „Pobedų” kokybę. 1948 metų pabaigoje atlikti valstybiniai šių automobilių bandymai. Gamykla sugebėjo „Pobedą” patobulinti per labai trumpą laiką.

Pobeda automobilių supirkimas Šiauliuose

Bandymai tęsėsi tris mėnesius — nuo 1948 m. lapkričio 1 d. iki 1949 m. vasario 1 dienos. Trys serijiniai automobiliai „GAZ-M-20-Pobeda” ir trys „Pobedos” su nauju kabrioleto kėbulu TSRS europinės dalies keliais nuvažiavo 10 500 km. Bandymų maršrutas ėjo ir per mūsų respubliką: Maskva—Leningradas — Talinas — Ryga — Kaunas — Lvovas — Odesa — Sevastopolis — Charkovas — Maskva. Kasdien vidutiniškai buvo nuvažiuojama po 375 kilometrus, šimtui kilometrų kelio sunaudojama po 12,4 ltr benzino. Nors bandymai vyko žiemą, jokių didelių gedimų ar lūžimų mašinų mazguose ir agregatuose nepasitaikė. Dėl techninių priežasčių sustota iš viso 25 kartus, iš kurių 16 kartų dėl to, kad buvo pradurtos padangos. Šie bandymai patvirtino: patobulintos laidos „Pobedos” buvo tikrai geros kokybės.

Trumpa automobilio „GAZ-M-20-Pobeda” techninė charakteristika tokia: jo ilgis — 4665 mm, plotis — 1695 mm, aukštis — 1640 mm, bazė — 2700 mm.

Info apie Ford: Pirmieji Henrio Fordo žingsniai

Patiko? Pasidalink