April 2017 - Automobilių supirkimo verslas

Automobilio reikšmė mieste Vilniuje

Transporto tyrimai parodė, kad individualaus automobilio reikšmė Vilniaus mieste nuolat didėja. Tai paaiškinama gyventojų materialinės gerovės kilimu ir mažo miesto specifika, nes čia yra mažiau lengvųjų automobilių eismą slopinančių faktorių (automobilių kamščiai, stovėjimo aikštelių bei vietų jose trūkumas ir kt.). Nuosavų mašinų gausėjimą mažame mieste skatina ir tai, kad nedidelio miesto gyventojų kelionės savu automobiliu yra ilgesnės, dažniau išvykstama į užmiesti ar didesnius miestus asmeniškais arba tarnybos reikalais.

Lengvieji automobiliai ir supirkimas

Tačiau ne vien individualūs lengvieji automobiliai rodo šalies ar krašto automobilizacijos lygį. Be jų mums reikia daugybės kitokių mašinų: sunkvežimių liaudies ūkiui, autobusų visuomeniniam transportui, sunkiųjų ir lengvųjų automobilių aptarnavimo sferai… O automobilių supirkimas Vilniuje irgi suklestėjo. Tokiame mieste, kaip Vilnius, automobilių yra labai daug. Kai žmonių gerovė gerėja tai ir automobilių nori geresnių, naujesnių. Tai geras ženklas kai mašinų supirkėjai gauna daugiau pasiūlymų, tai reiškia, kad Vilniuje gyvenimas gerėja.

Tarp įvairių transporto rūšių, kurios užtikrina, normalų Lietuvos liaudies ūkio funkcionavimą, ekonominius bei kultūrinius mūsų respublikos ryšius su kitomis broliškomis respublikomis, automobilių transportas šiandien užima itin svarbią vietą. Automobiliai garantuoja greitą krovinių nugabenimą iš vietos į vietą be tarpinių perkrovimų. Todėl Lietuvoje, kur atstumai nedideli, automobilis yra labai patogi krovinių pervežimo priemonė: skaičiavimai rodo, kad krovinius gabenti automobiliu apsimoka. Iki 500 kilometrų. Vien bendrojo naudojimo automobilių transporto ir plentų ministerijai priklausančiais krovininiais automobiliais — Lietuvoje kasdien pervežama per 700 tūkstančių tonų įvairių krovinių. O kur dar kitų ministerijų, žinybų, įstaigų automobiliai juk jais taip pat gabenami įvairiausi kroviniai!

Lietuvos keliai

Lietuvos keliais šiandien skuba patogūs keleiviniai autobusai, taksi. Keleivių automobilių transporto gijos sieja respublikos centrą su pačiais atokiausiais kampeliais: visi rajonų miestai turi tiesiogini susisiekimą su Vilniumi ir Kaunu, visos kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietės — su savo rajonų centrais. Kasdien respublikos kelius išrieda per 3 000 autobusų, kursuojančių 2249 maršrutais, kurių bendras ilgis apie 121 tūkstantis kilometrų. Per metus autobusai perveža daugiau kaip 700 milijonų

Pagal autobusų linijų tankį ir jų eismo intensyvumą Lietuva užima vieną pirmųjų vietų šalyje. Kasmet kiekvienas respublikos gyventojas vidutiniškai pasinaudoja autobusais daugiau kaip 200 kartų, per parą jais pervežama apie 2 milijonai keleivių. Dabar respublikoje yra maždaug 3800 autobusų, 2000 taksi.

Mūsų respubliką aptarnauja 65 visuomeninio transporto įmonės, veikia 53 autobusų stotys, 5 autoserviso įmonės, 44 techninio aptarnavimo stotys, bendrojo naudojimo degalinės.

Autotransporto įmonėse didžiausias krūvis tenka naujausių modelių automobiliams — autobusams ,,Ikarus”, LAZ, sunkvežimiams ZIL, MAZ, GAZ, KamAZ, KrAZ.

Draugai gali pasiūlyti automobilio supirkimo Vilniuje paslaugas.

Patiko? Pasidalink

Automobilizacijos sprogimas – kaip tai paveikė supirkimus?

Vis dažniau kalbėdami apie automobilizacijos „sprogimą” planetą imame vaizduotis kaip supirkimo gaublį, visomis galimomis kryptimis perjuostą automobilių greitkelių kaspinais su zvimbiančių automobilių virtinėmis, o jos miestus Šiaulius, Panevežį — kaip didžiulius skruzdėlynus, kurių daugiaaukštės sankryžos ir viadukai kimšte prikimšti lėtai ropojančių automobilių.

Tačiau platųjį pasaulį daug lengviau įsivaizduoti gerai išžvalgius savo kraštą. Ar esama Šiauliuose ir Panevėžyje automobilizacijos „sprogimo” padarinių, o jeigu esama, kas tai rodo?

Supirkimo tendencijos Šiauliuose

Per pastaruosius aštuonerius metus automobilių mūsų respublikoje padaugėjo nuo 70 000 iki 284 000. Šiandien tūkstančiui respublikos gyventojų tenka beveik 80 individualių automobilių, o Šiauliuose šis rodiklis jau prieš kelerius metus viršijo šimtą. Pagal nuosavų automobilių skaičių. tūkstančiui gyventojų šie miestai pirmauja visoje šalyje. Automobilių turime tikrai daug, be sunku įsivaizduoti judrų nūdienos gyvenimą ir smarkiai pasikeitusį savo gimtinės ar gimtojo miesto peizažą… Automobilių supirkimas Šiauliuose suklestėjo. Daug žmonių pradėjo tuom verstis. KOdėl? O gi pelningas ir lengvas darbas, prisidurti viena, kitą kapeiką.

Bet žvilgtelkime ateiti. Mokslininkų prognozės tikina, kad jau 1990 metais tūkstančiui Lietuvos miestų gyventojų teks 100-120 individualių automobilių. Taigi 2000-aisiais metais automobilių srautai, kasdien paplūstantys i mūsų miestų gatves, bus du ar tris kartus tirštesni negu šiandien. O tie 2000-ieji nebe už kalnų…

Automobilis

Tačiau automobilis — tai ne tik greitis, komfortas, bet ir didžiulis miestų projektuotojų, statybininkų, kelininkų, eismo tvarkytojų, visų miesto gyventojų rūpestis. Sparti automobilizacija, kelianti jos „sprogimo” pavojų, be abejo, yra rimta socialinė problema, kurią svarstyti ir spręsti reikia rimtai, be kraštutinumu: ne statyti geležinę užtvarą veržliam automobilių srautui, bet ieškoti būdų ir priemonių pasukti tą srautą norima linkme, kad jis iš tikrųjų padėtų mums taupyti laiką, tausoti jėgas, tarnautų žmogaus labui. Tai padaryti įmanoma pasitelkus mokslinius tyrimus ir rekomendacijas.

Tarkim, daugiausia individualių automobilių turinčio mūsų miesto Kapsuko (1982 metų pradžioje čia buvo 5160 nuosavų mašinų) gyventojų apklausos anketos parodė, kad nuosavu automobiliu žmonės dažniausiai važinėja tuomet, kai turi geras jo laikymo sąlygas. Dauguma tokias sąlygas turi, todėl jų automobiliai nestovi užrakinti toli nuo namų esančiuose garažuose. Keturiasdešimt proc. automobilių savininkų mašinas laiko šalia gyvenamosios vietos, kiti garažus yra įsirengę netoli.

Vidutinis automobilio savininko amžius yra nedidelis: nuosavomis mašinomis važinėjančių dauguma (per 65 proc.) turi nuo 30 iki 50 m, o vyresni sudaro tik 20 proc. Automobilis jo savininkui čia teikia tikrai daug džiaugsmo ir patogumų: per metus su savo mašina nuvažiuoja daugiau negu vilnietis ar kaunietis (vidutiniškai 13 500 kilometrų).

Patiko? Pasidalink

Daimlerio ir Benco automobilius firma eksponuoja savo muziejuje

Rinkoje pasirodė su Prancūzijos fabrikantų markėmis (ženklais). įdomi vienos pasaulyje gerai žinomos markės istorija. Komersantas E. Jelinekas (Emile Jellinek), Daimleriui padėjęs parduoti automobilius Prancūzijoje, išradėjui pateikė sąlygą: mašina turi vadintis jo dukters vardu: Mersedes (Mercedes). Taip Daimlerio automobiliai tapo „mersedesais”. Vėliau suvienytąją Daimlerio ir Benco firmą pavadino „Daimler—Benc”, o mašing, nuriedančių nuo jos gamyklos konvejerių markė buvo „Mersedes—Benc” („MercedesBenz”).

Ankityvuosius Daimlerio ir Benco automobilius firma eksponuoja savo muziejuje Stutgarte (VFR), keli egzemplioriai yra TSRS politechnikos muziejuje ir Drezdeno transporto muziejuje (VDR).

Pamažu automobilis įgijo visus mechanizmus, būtinus važiuoti įvairiomis sąlygomis: jau mums žinomą šarnyrinę ašj, stabdžius ir diferencialą, taip pat pavarų dėžę.

Kam ji reikalinga?

Garo mašinos jėga kinta priklausomai nuo garų temperatūros ir slėgio, o vidaus degimo variklis išvysto beveik pastovią jėgą. Be to, ta jėga turi būti palyginti nedidelė, kai automobilis rieda tuo pačiu greičiu, ir kelis kartus didesnė, kai mašina pajuda iš vietos ir jsibėgėja, kai ji kyla į kalną arba važiuoja nelygiu, klampiu keliu. Sj jėgos pakeitimą tvarko pavarų dėžė. Pirmuosiuose automobiliuose ji buvo skriemulių ant variklio veleno rinkinys, diržais sujungtų su specialaus tarpinio veleno skriemuliais, kurie grandinėmis jėgą perduodavo ratams. Kai mašina pajudėdavo, jėgą perduodavo mažasis skriemulys didžiajam, kuris, lėtai sukdamasis, ratams perduodavo afitinkamai didelę jėgą. Po frumpo jsibėgėjimo vairuotojas, nuspausdamas ritinėlj, įjungdavo skriemulius, kurių skersmenys mažiau skyrėsi, o paskui ir vienodo skersmens skriemulius. Perduodamoji jėga sumažėdavo, o greitis didėdavo. Vėliau diržus pakeitė krumpliaračiai.

Taip jau atsitiko, kad imta skirti dvi pagrindinės automobilio dalys — mechaninė ir kėbulas. Pirmąją gamino automobili4 gamyklos, o antrąją — kariet4 meistrai. Mechaninę dalj trumpumo sumetimais pavadino „šasi” (prancūziškai chassis — rėmai).

Ne iš karto nusistovėjo vieningas naujos mašinos vardas — ją vadino tai bearkliu vežimu, tai motoru, tai riedu, savaeigiu. Pagaliau jsitvirtino terminas „vuatiur otomobil” (voiture automobile prancūziško „vuatiur” (veIimas), graikiško „autos” (pats) ir lotyniško „mobilis” (judu) lodži4 junginys). Pirmasis žodis supaprastinant buvo atmestas. Liko internacionalinis „otomobilis” arba „automobilis”. O dabar, atvirkščiai, automobill vadina tiesiog vežimu: Prancūzijoje —„vuatiur”, Vokietijoje —„vagen”, Anglijoje ir JAV — „kar”, nes arklių traukiami vežimai retenybė ir kiekvienas supranta, apie ką kalbama. Mūsų amžiaus vežimas — automobilis.

Alytus irgi turi savo damblerius. Jų pilni kiemai, nevažiuojantys, surūdyję ar turinti variklio defektų.

Šaltinis: supirkimas Alytuje

Kitas puikus straipsnis apie miestų supirkimus: Alytus

Patiko? Pasidalink