Rinkoje pasirodė su Prancūzijos fabrikantų markėmis (ženklais). įdomi vienos pasaulyje gerai žinomos markės istorija. Komersantas E. Jelinekas (Emile Jellinek), Daimleriui padėjęs parduoti automobilius Prancūzijoje, išradėjui pateikė sąlygą: mašina turi vadintis jo dukters vardu: Mersedes (Mercedes). Taip Daimlerio automobiliai tapo „mersedesais”. Vėliau suvienytąją Daimlerio ir Benco firmą pavadino „Daimler—Benc”, o mašing, nuriedančių nuo jos gamyklos konvejerių markė buvo „Mersedes—Benc” („MercedesBenz”).
Ankityvuosius Daimlerio ir Benco automobilius firma eksponuoja savo muziejuje Stutgarte (VFR), keli egzemplioriai yra TSRS politechnikos muziejuje ir Drezdeno transporto muziejuje (VDR).
Pamažu automobilis įgijo visus mechanizmus, būtinus važiuoti įvairiomis sąlygomis: jau mums žinomą šarnyrinę ašj, stabdžius ir diferencialą, taip pat pavarų dėžę.
Kam ji reikalinga?
Garo mašinos jėga kinta priklausomai nuo garų temperatūros ir slėgio, o vidaus degimo variklis išvysto beveik pastovią jėgą. Be to, ta jėga turi būti palyginti nedidelė, kai automobilis rieda tuo pačiu greičiu, ir kelis kartus didesnė, kai mašina pajuda iš vietos ir jsibėgėja, kai ji kyla į kalną arba važiuoja nelygiu, klampiu keliu. Sj jėgos pakeitimą tvarko pavarų dėžė. Pirmuosiuose automobiliuose ji buvo skriemulių ant variklio veleno rinkinys, diržais sujungtų su specialaus tarpinio veleno skriemuliais, kurie grandinėmis jėgą perduodavo ratams. Kai mašina pajudėdavo, jėgą perduodavo mažasis skriemulys didžiajam, kuris, lėtai sukdamasis, ratams perduodavo afitinkamai didelę jėgą. Po frumpo jsibėgėjimo vairuotojas, nuspausdamas ritinėlj, įjungdavo skriemulius, kurių skersmenys mažiau skyrėsi, o paskui ir vienodo skersmens skriemulius. Perduodamoji jėga sumažėdavo, o greitis didėdavo. Vėliau diržus pakeitė krumpliaračiai.
Taip jau atsitiko, kad imta skirti dvi pagrindinės automobilio dalys — mechaninė ir kėbulas. Pirmąją gamino automobili4 gamyklos, o antrąją — kariet4 meistrai. Mechaninę dalj trumpumo sumetimais pavadino „šasi” (prancūziškai chassis — rėmai).
Ne iš karto nusistovėjo vieningas naujos mašinos vardas — ją vadino tai bearkliu vežimu, tai motoru, tai riedu, savaeigiu. Pagaliau jsitvirtino terminas „vuatiur otomobil” (voiture automobile prancūziško „vuatiur” (veIimas), graikiško „autos” (pats) ir lotyniško „mobilis” (judu) lodži4 junginys). Pirmasis žodis supaprastinant buvo atmestas. Liko internacionalinis „otomobilis” arba „automobilis”. O dabar, atvirkščiai, automobill vadina tiesiog vežimu: Prancūzijoje —„vuatiur”, Vokietijoje —„vagen”, Anglijoje ir JAV — „kar”, nes arklių traukiami vežimai retenybė ir kiekvienas supranta, apie ką kalbama. Mūsų amžiaus vežimas — automobilis.
Alytus irgi turi savo damblerius. Jų pilni kiemai, nevažiuojantys, surūdyję ar turinti variklio defektų.
Šaltinis: supirkimas Alytuje
Kitas puikus straipsnis apie miestų supirkimus: Alytus
